Marijampolės regiono plėtros tarybos kolegijos posėdyje dėmesys strateginės reikšmės susisiekimo projektams ir sprendimai dėl naujų regioninių projektų
Marijampolės regiono plėtros tarybos kolegijos posėdyje dėmesys strateginės reikšmės susisiekimo projektams ir sprendimai dėl naujų regioninių projektų
2024 m. gegužės 16 d. Kalvarijoje vykusiame posėdyje su Susisiekimo ministerijos ir Via Lietuva atstovais diskutuota dėl regione vykdomų ir artimiausiais metais planuojamų strateginės reikšmės projektų, t. y. „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ bei žvyrkelių asfaltavimo. Via Lietuva atstovas R. Lipkevičius pristatė „Via Baltica“ magistralės rekonstrukcijos darbų eigą. Šiuo metu intensyvūs darbai vyksta prie Marijampolės miesto. Darbus numatoma užbaigti iki šių metų pabaigos. Paskutinio ruožo, t. y. iki Lenkijos sienos darbai turėtų būti užbaigti iki 2025 m. II ketv. pabaigos. Tai strateginės reikšmės ruožas, nes yra pasienio teritorijoje. Kartu numatoma tvarkyti prie Lietuvos–Lenkijos pasienio posto (Kalvarija-Budziskas) esančią infrastruktūrą. Pasienio punktų direkcija jau vykdo griovimo darbus. Vykdant „Via Baltica ruožo“ rekonstrukciją bus sutvarkytas įvažiavimas į Lietuvą, įrengiant reikalingą infrastruktūrą, t. y. kad eismas galėtų būti organizuotas taip, jog transportas galėtų vykti nesustojant arba esant poreikiui transporto priemonė sustabdyta, patikrinta, apsukta. Bus įrengtas viadukas, sustojimo aikštelė. Joje būtų galimybė sustoti ir pailsėti (įrengtas WC, dušas, apšvietimas, saugos kameros). Dar viena sustojimo aikštelė su reikalinga infrastruktūra regione prie „Via Baltica“ kelio planuojama prie Marijampolės miesto.
Kartu aptarta kelių su žvyro danga asfaltavimo problematika. Pagal ilgalaikius planus numatoma, kad 2030 m. valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga dalis turėtų sudaryti ne daugiau kaip 20 proc. bendro valstybinės reikšmės kelių ilgio. Tai reiškia, kad reikėtų asfaltuoti apie 990 km valstybinės reikšmės kelių ruožų. Pagal žvyrkelių asfaltavimo programą 2024–2028 m. laikotarpiu keliamas tikslas išasfaltuoti 700 km valstybinės reikšmės kelių (vidutiniškai po 175 km kasmet). Tačiau tam pasiekti reikėtų apie 360 mln. eurų (vidutiniškai 90 mln. eurų kasmet). Pasirenkant, kurie keliai turėtų būti asfaltuojami atliekamas kelių vertinimas – įvertinamas eismo intensyvumas, gyventojų skaičius ir darbuotojų skaičius ūkio subjektuose kelio atkarpoje, viešojo transporto ir mokyklinių autobusų maršrutai. Tokiu būdu sudaromas ekonomiškai naudingų asfaltuoti kelių sąrašas. Marijampolės regione didžiausia dalis tokių kelių yra Šakių rajono (62 km) ir Vilkaviškio rajono (53 km) savivaldybėse. Tai didžiausią plotą užimančios regiono savivaldybės, kuriose didžiausia dalis kaimiškose teritorijose gyvenančių gyventojų. Tačiau keletą paskutinių metų finansavimas kelių programai mažėjo ir nesikeičiant situacijai kyla rizika nepasiekti nusimatytų ilgalaikių tikslų.
Užimtumo tarnybos atstovė informavo, kad registruotas nedarbas Marijampolės regione sudaro 9,7 proc. Darbo ieškančių asmenų yra virš 8 tūkst. Didžiausias nedarbas yra Kalvarijos sav. – 13,8 proc., o mažiausias Marijampolės sav. – 8,7 proc.
Posėdyje taip pat suplanuotos regioninių projektų investicijos oro monitoringo sistemoms diegti Kazlų Rūdos, Vilkaviškio ir Šakių miestuose. Marijampolės regiono plėtros plane projektams numatyta 673 tūkst. eurų, iš kurių ES fondų lėšos – 572 tūkst. eurų. Numatoma įsigyti kietųjų dalelių KD2,5 ir kitų oro teršalų koncentracijos aplinkos ore matavimo įrangą, apmokyti personalą. Vykdant oro monitoringą būtų gauta detali informacija apie oro būklę, kuria remiantis būtų galima vertinti ir prognozuoti aplinkos pokyčius bei galimas pasekmes, planuoti ir įgyvendinti aplinkosaugos priemones, teikti patikimą informaciją visuomenei.
