Marijampolėje vyko Lietuvos ir Lenkijos Tarpvyriausybinės bendradarbiavimo per sieną komisijos XVIII Pasienio bendradarbiavimo darbo grupės posėdis.
2025 m. balandžio 9 d. Marijampolėje vyko Lietuvos ir Lenkijos Tarpvyriausybinės bendradarbiavimo per sieną komisijos XVIII Pasienio bendradarbiavimo darbo grupės posėdis.
Lietuvos pusės pirmininkas, Marijampolės regiono plėtros tarybos kolegijos pirmininkas P. Isoda, sveikindamas posėdžio dalyvius pabrėžė, kad regionų, esančių prie Suvalkų koridoriaus, bendras ir išvien veikimas stiprina jų atsparumą šių dienų grėsmių akivaizdoje. P. Isoda kaip pavyzdį įvardijo Lenkijos ryžtingus ir konkrečius veiksmus stiprinant šalies gynybą.
Atskirų veiklos sričių aktualijas pristatė posėdyje dalyvaujantys Lietuvos pusės darbo grupės nariai.
Asta Šaučiūnienė – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento direktorė, apžvelgė užkrečiamųjų ligų epidemiologinę situaciją. Didžiausias sergamumas Marijampolės apskrityje praėjusiais metais buvo žarnyno infekcinėmis ligomis. Iš užkrečiamųjų ligų erkių platinamos ligos sudarė beveik 20 proc. Susirūpinimą kelia tai, kad sergamumas erkiniu encefalitu keletą metų apskrityje buvęs mažesnis nei šalyje praėjusiais metais šalies vidurkį viršijo daugiau nei pusantro karto (šalyje – 27,9 atvejai/100 tūkst. gyv.; Marijampolės apskrityje – 46,04 atvejai/100 tūkst. gyv.). Direktorė atkreipė dėmesį, kad riziką susirgti užkrečiamomis ligomis mažina savalaikis skiepijamasis.
Aidas Šalčius, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus apygardos priežiūros skyriaus patarėjas, pristatė paukščių gripo, Afrikinio kiaulių maro paplitimą pasienio regionuose. Šiais metais Marijampolėje nustatytas 1 paukščių gripo protrūkis laukinėje faunoje. Eilę metų fiksuojami Afrikinio kiaulių maro atvejai. Prognozuojama, kad ši liga, kuri plinta tarp laukinių gyvūnų – šernų, išliks dar kurį laiką. Šaltiniu ligai plisti tampa nesurenkamos laukinių gyvūnų gaišenos, o namų ūkiuose – biosaugos reikalavimų nesilaikymas. Naujas iššūkis veterinarijos tarnyboms – Mėlynojo liežuvio liga. Tai vabzdžių kraujasiurbių platinama virusinė naminių ir laukinių galvijų liga. Dažniausiai ja užsikrečia ožkos, avys, kiaulės. Plinta oru, sukontroliuoti sunku. Esant susisirgimams, atsiranda prekybos ribojimai, patiriami dideli finansiniai nuostoliai, nes naikinami visi gyvuliai. Lietuva šiuo metu turi statusą šalies, neapimtos mėlynojo liežuvio ligos. Arčiausiai mūsų žinomi atvejai Slovakijoje.
Pasirengimą gelbėti šio regiono žmonių gyvybes ir apsaugoti jų turtą nuo nelaimių pristatė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas V. Barauskas. Jau eilę metų įstaiga dalyvauja Interreg programos projektuose. Šiuo metu vykdo 1 mln. Eur vertės projektą, kuriuo siekiama tobulinti bendradarbiavimą tarp Kauno, Marijampolės apskričių ir Palenkės vaivadijos gelbėjimo tarnybų likviduojant chemines ir ekologines avarijas. Kartu bus apmokyta 160 gelbėtojų. Įsigytos gaisrų gesinimo autocisternos ir cheminių incidentų likvidavimo priekabos su įranga. Įgyvendinant strateginės reikšmės projektą „Stipresnė civilinė sauga ir krizių valdymas – saugesnis regionas“, bus įsigyta gyvybės paieškos ir konstrukcijų stabilumo stebėjimo įranga, KOAP automobilis su įranga. Taip pat bus statoma gaisrinė su priedanga Jurbarke, kuri talpins apie 400 žmonių. Pasak pranešėjo, tikimasi, kad tai taps pavyzdiniu tokios paskirties pastatu. Šio projekto vertė – 7 mln. Eur.
Vienodais principais veikianti teisinė bazė ir koordinuoti bei vienodi veiksmai yra tai, kas padeda užtikrinti mūsų kaimyninių šalių sienų apsaugą, – posėdyje teigė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės vadas V. Raugalė. Jis pristatė pagrindinius 2024 m. pažeidimus prie Lietuvos ir Lenkijos vidaus sienos. Sulaikyti 272 trečiųjų šalių piliečiai, nustatyti 58 klastotų automobilių dokumentai, sulaikytos 57 vogtos transporto priemonės ir 3 paieškomi asmenys. Neteisėta migracija vis dar išlieka aktualia sienos apsaugos tarnybų veiklos dalimi. Nors nuo 2021 m., kuomet fiksuotas neteisėtos migracijos iš Baltarusijos pikas per paskutinius ketverius metus sumažėjo užsieniečių, ketinančių kirsti ar kirtusių sieną skaičius, visgi virš 800 migrantų praėjusiais metais buvo neįleisti (atgrasyti). V. Raugalė atkreipė dėmesį, kad valstybės sienos apsaugą Lietuvos ir Lenkijos pareigūnai užtikrina nuolat bei sparčiai keisdamiesi informacija apie asmenis, dokumentus ir įvykius prie valstybės sienos. Taip pat įgyvendindami bendrus projektus. Pagal vieną iš jų bus statomas Kalvarijos užkardos pastatų kompleksas.
Lietuvos ir Lenkijos Policijos įstaigų tarptautinį bendradarbiavimą pristatė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas H. Poškevičius. Tai bendri patruliavimai, tarptautiniai mokymai, projektinė veikla. Bendradarbiaujama vykdant įvairias, tiek viešo, tiek slapto pobūdžio operacijas, kurios skirtos sustabdyti kontrabandos, ypač narkotinių medžiagų ir akcizinių prekių neteisėtam gabenimui. H. Poškevičius apžvelgė paskutinių metų nusikalstamas veikas komisariato veiklos teritorijoje. Daugiausia sudarė vagystės, nežymūs sveikatos sutrikdymai, vairavimas kai vairuotojas neblaivus, sukčiavimas, neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis. Aukštas nusikalstamų veiklų ištyrimo procentas (2024 m. sudarė 76,9 proc.) liudija mūsų pasienio regiono saugumą (šalies vidurkis – 62,1 proc.). O tai lemia visuomenės pasitikėjimą Marijampolės policija. Praėjusiais metais jis siekė 90 proc.
