2025 m. balandžio 4 d. vyko Regioninis forumas Sūduva 2035
2025 m. balandžio 4 d. viename žinomiausių regiono dvarų – Gelgaudiškio dvare, Šakių rajono savivaldybėje, gausybę svečių diskusijai apie Sūduvos regiono ateitį subūrė Regioninis forumas Sūduva 2035.
Forumą atidarė Šakių rajono meras Raimondas Januševičius, pasveikino Marijampolės regiono plėtros tarybos kolegijos pirmininkas Povilas Isoda, Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas, Seimo narys Darius Jakavičius. Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimą perdavė jo patarėjas Tomas Stončius, Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio sveikinimą – Giedrius Surplys.
Forumo metu Šakių rajono savivaldybės meras R. Januševičius ir Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Augutis pasirašė sutartį dėl Jaunojo pedagogo akademijos.
Forume geriausios 2024 metų Sūduvos regiono iniciatyvos apdovanojimas atiteko Mykolo Romerio universiteto Sūduvos akademijai kaip pažangiai regioninei iniciatyvai, telkiančiai švietimą, lyderystę ir bendruomeniškumą bei žyminčiai naują etapą regiono raidoje. Apdovanojimą atsiėmusi Mykolo Romerio Universiteto Sūduvos akademijos dekanė dr. Raimondai Bogužaitė teigė, kad Sūduvos kraštui labai trūko universiteto, todėl jam atsiradus, keliami dideli lūkesčiai ir tikimasi, kad universitetas trauks talentus, sudarys galimybę ir jauniems žmonėms, ir vyresniesiems kelti savo kompetencijas.
Apie Sūduvos regiono dabartį ir ateitį diskutavo Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas, Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa, Energetikos viceministras Airidas Daukšas, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Giedrius Grybauskas, Respublikos Prezidento patarėjas Tomas Stončius, Nacionalinės regioninės plėtros tarybos pirmininkas Skirmantas Mockevičius bei Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas Arūnas Tarnauskas.
Regiono ir šalies geopolitinė situacija bei skirtumai tarp šalies regionų verčia ieškoti būdų, kaip išlaikyti gyventojus regione, sudaryti sąlygas jaunoms šeimoms, kurti darbo vietas, o kartu ir jaustis saugiems. Kaip vienas iš galimų įrankių – regiono savivaldybių bendradarbiavimas. Akcentuota būtinybė kooperuotis, o ne konkuruoti tarpusavyje. Aptariant prieplaukos įrengimo Nemune Gelgaudiškyje idėją, tą pažymėjo ir Jurbarko savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius – sukūrus daugiau turistinių objektų, sudarius geresnes sąlygas jų lankymui turistų pritraukimas duotų naudos visoms savivaldybėms ir regionui. Sūduvos regiono stiprybe buvo įvardintas žemės derlingumas ir stiprus žemės ūkis, ką būtina išnaudoti ne tik žaliavos užauginimui, bet jos perdirbimui vietoje bei pažangių aukštos vertės galutinių produktų kūrimui. Investuotojų pritraukimą ir darbo vietų kūrimą galima užtikrinti tik turint tam reikalingą infrastruktūrą, kuri greitai gali būti pritaikoma konkretaus verslo poreikiams. O žiūrint į labiausiai mūsų šalimi besidominčias užsienio rinkas, būtina kreipti dėmesį į artimiausių kaimynų – Lenkijos ir Vokietijos – investuotojų pritraukimą ir bendradarbiavimą su jais. Be investicijų į infrastruktūrą, saugumą, pramonę, ne mažiau svarbu ir investicijos į žmones, į išsilavinimą, kultūrą. Tad tai taip pat viena krypčių, kurią Sūduvos regionas turėtų laikyti prioritetine.
Diskusijoms persikėlus į mažesnes auditorijas buvo atskirai aptarti Sūduvos regiono verslo, žemės ūkio, turizmo plėtros iššūkiai ir galimybės, energetinės nepriklausomybės ir susisiekimo infrastruktūros klausimai.
Kalbant apie regiono verslo ateitį ir investicijų pritraukimą buvo akcentuotas procedūrų paprastinimas ir spartinimas, kuris aktualus tiek besikuriančiam, tiek jau veikiančiam verslui. Vienas iš naujosios Vyriausybės sau keliamų tikslų – paprastinti procedūras ir ženkliai trumpinti jų laiką. Kalbėta apie įvairias verslo skatinimo priemones. Paminėti vadinamieji „žali koridoriai“ – tai tikslinė parama, kuri gali būti teikiama įsipareigojusiems investuoti 20 mln. eurų ir sukurti 20 darbo vietų. Taip pat paminėta, kad suteikiami papildomi balai įmonėms iš regionų, pretenduojančioms į ES fondų paramą. Svarbu regiono verslo vystytojams užtikrinti ir priėjimą prie kapitalo, todėl buvo aptarti finansiniai instrumentai.
Diskusijoje susisiekimo infrastruktūros tema buvo identifikuota būtinybė ieškoti sinergijos tarp ministerijų ir programų. Kaip vienas pavyzdžių įvardinta galimybė tiesti žvyrkelius karinio mobilumo lėšomis. Taip pat didelis potencialas matomas dviračių takų plėtrai. Dar viena galimybė regiono plėtrai – išnaudoti viešosios ir privačiosios partnerystės modelį tokioms idėjoms kaip Gelgaudiškio uostas persikėlimui per Nemuną, tačiau kai kuriais atvejais yra tam tikrų teisinių apribojimų. Kaip vienas iš iššūkių buvo paminėtas aplinkos pasaugos ir infrastruktūros plėtros suderinamumas.
Turizmo srities teminėje diskusijoje Keliauk Lietuvoje vadovė Olga Gončarova pabrėžė, kad Marijampolės apskrityje dominuoja vietiniai turistai, tarp užsieniečių dažniausiai pasitaikantys – lenkai. Diskusijoje akcentuota, kad siekiant skatinti turizmą ir didinti regiono žinomumą, labai svarbu taikyti kompleksiškas rinkodaros priemones, kad turistas kuo ilgiau pasiliktų ir keliautų po visą regioną. Tai būtų galima nakvynes jungti su kitomis paslaugomis ir patirtimis, kad turistas atvažiavęs ne tik pamatytų, bet ir paragautų bei patirtų geras emocijas. Taip pat buvo pastebėta, kad dvaruose trūksta infrastruktūros ir pramogų keliaujančioms jaunoms šeimoms su mažamečiais vaikais.
Žemės ūkio diskusijoje išryškėjo nuomonė, kad galimybė užsiauginti maistą suteikia saugumo sudėtingų geopolitinių procesų kontekste. O sąlygos jį perdirbti ir pagaminti galutinį produktą tampa įrankiu kurti pridėtinę vertę. Tam užtikrinti ir vystyti toliau būtina mokslo, verslo ir žemės ūkio integracija bei rinkų paieška. Kaip žemės ūkio plėtrą ribojantys veiksniai buvo paminėtas specialistų trūkumas, nes kalbant apie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimą ir žemės ūkio sektoriaus augimą akcentuotas švietimas, inovacijos, modernizavimas, šiuolaikinės technologijos ir skaitmenizacija.
Diskusijoje apie energetinę nepriklausomybę ESO vadovas Renaldas Radvila pažymėjo, jog ateityje bus ypač svarbu tinklo lankstumas, saugumas, inovatyvios technologijos, išskaidyta generacija ir energijos kaupimas, apžvelgtos atsinaujinančių išteklių plėtros perspektyvos. Daug kalbėta apie reikiamos galios užtikrinimą ten, kur numatoma infrastruktūros verslo kūrimuisi plėtra, nes potencialiems investuotojams labai svarbu ne tik elektros tinklo pajėgumai, bet ir jo išvystymo greitis. Kaip viena Sūduvos regiono galimybių įvardintas geoterminių išteklių kūrimas ir jų integravimas į energetikos sistemą.
