Lietuvos – Lenkijos pasienio bendradarbiavimo darbo grupės posėdis
2022-10-20
| Marijampolė | Posėdžiai
Lietuvių ir lenkų tautos, istorinių įvykių suvienytos, geriau nei kas kitas supranta kaip svarbu parama vieni kitiems ir bendrų tikslų siekimas bei bendradarbiavimas atliepiant kylančius iššūkius. Taip Lietuvos delegacijos pirmininkas Edgaras Pilypaitis kreipėsi į XVI-ąjį Pasienio bendradarbiavimo darbo grupės posėdį susirinkusius Lietuvos ir Lenkijos delegacijų atstovus.
Lietuvos pusei taip pat atstovavo Marijampolės departamento užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja L. Radzevičienė, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės vadas V. Raugalė, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas H. Poškevičius, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento patarėjas K. Matulevičius, Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas V. Barauskas, Muitinės departamento atstovės D. Kraulaidienė ir R. Gagienė, Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas V. Tumelis, Marijampolės regiono plėtros tarybos administracijos direktorė J. Mitrulevičienė. Epidemiologinę situaciją Marijampolės apskrityje apžvelgusi L. Radzevičienė teigė, jog per paskutinius dvejus metus Covid-19 liga užkrečiamų ligų struktūroje sudarė net 96 proc., o epidemiologiškai valdomų infekcijų registruota 2–3 kartus mažiau nei ankstesniais metais. Remiantis praėjusių metų duomenimis, ligos pikas fiksuotas spalio–gruodžio mėn. Daugiausia protrūkių – bendrojo ugdymo įstaigose, pramonės sektoriuje, ikimokyklinio ugdymo ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Lyginant vakcinacijos rodiklius Lietuvoje ir Lenkijoje, mūsų šalyje yra didesnė pasiskiepijusių nuo Covid-19 ligos dalis (LT–67 proc.; PL–58 proc.). Daugiausia pasiskiepijusių gyventojų – 65–75 m. amžiaus grupėje. Marijampolės regione didžiausia pasiskiepijusių dalis yra Šakių rajono savivaldybėje. Vyriausioji epidemiologė atkreipė dėmesį į tai, kad susirgimų erkiniu encefalitu rodikliai Lietuvoje yra vieni didžiausių Europoje. Analogiška situacija ir tuberkulioze sergančiųjų. Be to, grėsminga tendencija pastebima ir vertinant vaikų profilaktinio skiepijimo rodiklius – 2021 m. fiksuota mažėjimo tendencija. Kęstutis Matulevičius, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento patarėjas, pristatė paukščių gripo ir Afrikinio kiaulių maro paplitimo Lietuvoje ir Marijampolės apskrityje situaciją. Jo teigimu, vienos iš pagrindinių priemonių siekiant išvengti afrikinio kiaulių maro viruso – biologinio saugumo priemonės, sąmoningumas ir švietėjiška veikla, šernų populiacijos reguliavimas bei nuolatinė kontrolė. V. Barauskas artimiausius planus dėl bendrų projektų įgyvendinimo pagal naujai patvirtintą Lietuvos ir Lenkijos Pasienio programą aptarė su kolegomis iš Lenkijos pusės. Abiejų šalių tarnybų prioritetas – gausinti išteklius ir gerinti turimą infrastruktūrą gelbstint žmones ir jų turtą nuo gaisrų ar kitų krizių bei nelaimių. Neteisėtos migracijos problemos prie ES vidaus ir išorės sienų, neteisėtų migrantų sulaikymas ar atgrasymo veiksmai – daug išteklių reikalaujančios veiklos pasienio pareigūnams. V. Raugalės teigimu, didžiausi srautai sieną kirtusių pažeidėjų fiksuoti 2021 m. liepos mėn. Priėmus sprendimą atgrasyti neteisėtus migrantus, kirtusių sieną skaičius gerokai sumažėjo ir kai kuriais mėnesiais nesiekė net dešimties asmenų. Visgi neįleistų neteisėtų migrantų srautai šių metų rugpjūčio-spalio mėn. vėl ėmė augti. Bendri patruliavimai, tarptautiniai mokymai ir projektų įgyvendinimas bei keitimasis informacija – bendros Policijos tarnybų vykdomos veiklos. Pasak H. Poškevičiaus, įgyvendinant bendrą projektą įsigyta ir sumontuota vaizdo stebėjimo ir valstybinių transporto priemonių numerių nuskaitymo bei atpažinimo analitinė sistema padeda užtikrinti ne tik pasienio gyventojų saugumą, bet ir padeda užkardyti nusikaltimus. Informacija apie vykdomas veiklas ir projektus posėdyje taip pat pasidalino Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus pavaduotoja D. Kraulaidienė.
